Gumbasvogūnis
Gumbasvogūnis yra sustorėjęs požeminis stiebo pamatas, kaupiantis maisto medžiagas ir padengtas plona odele. Šis geofitų organas palaiko lapų augimą ir žydėjimą.
Gumbasvogūnis veikia kaip pakitęs stiebo pamatas, kaupiantis maisto medžiagų atsargas, leidžiančias daugiametėms rūšims ištverti sezoninę ramybę. Remiantis University of Arkansas Cooperative Extension Service duomenimis, botaniniu požiūriu tai yra geofitai. Kaip nurodo University of Florida IFAS Extension, šiuos požeminius organus formuoja Crocus, Gladiolus bei Alocasia.
Kaip atpažinti gumbasvogūnį
Remiantis University of Florida IFAS Extension tyrimais, gumbasvogūnis pasižymi vientisa, kieta vidine stiebo struktūra, o ne mėsingais, sluoksniuotais žvynais, būdingais tikrajam svogūnui.
Išorėje jį gaubia sausi žvyniški lapai, sudarantys ploną, popieriaus tekstūros apsauginę odelę, aprašytą University of Florida IFAS Extension. Nulupus šią sausą odelę matyti koncentriniai žiedai. Pagal University of Arkansas Cooperative Extension Service, jie žymi vietas, kur išilgai stiebo ašies išsidėsto mazgas ir tarpubamblis.
Kodėl tai svarbu
Nuo gumbasvogūnio savybių priklauso sodinimo gylis, sezoninis dauginimas ir daugelio sodo bei kambarinių augalų žiemojimo priežiūra.
2–3 kartus didesnis už paties organo aukštį arba 8–10 cm mažesniems vienetams, pasak Penn State Extension.
Virš požeminio organo paliekama 3–5 cm lapijos, remiantis Melinda Myers Horticulture.
2–3 savaitės 27–29 °C (81–84 °F) temperatūroje prieš pakuojant saugojimui, pagal Melinda Myers Horticulture.
2–4 °C (36–39 °F) vėsioje, tamsioje aplinkoje, remiantis Melinda Myers Horticulture.
Crocus ir Gladiolus gentims auginant lapus motininis vienetas kasmet susitraukia, o virš jo susiformuoja visiškai nauja struktūra, pažymi University of Florida IFAS Extension. Pasak Penn State Extension, Freesia dauginama atskiriant mažus antrinius gumbelius nuo motininio pamato ir sodinant juos į atskirus vazonus.
Kiti pavadinimai
Gumbagumbis, dažnai klaidingai vadinamas svogūnu.