Nudeginimas trąšomis
Nudeginimas trąšomis yra fiziologinis stresas, kai dirvožemyje susikaupęs druskų perteklius sukelia osmosinį spaudimą ir pažeidžia augalo audinius.
Nudeginimas trąšomis dažniausiai kyla dėl mineralinių ir sintetinių trąšų: tai druskų junginiai, kurie dirvožemio tirpale iškart skyla į tirpius jonus, aiškina Purdue University Extension - Plant & Pest Diagnostic Laboratory. Kai šių junginių susikaupia per daug, prasideda stipri ląstelių dehidratacija ir cheminis šaknų bei lapų nudegimas. Suprasdamas šį reiškinį, lengviau atpažinsi ruduojančius lapų galiukus, kol gležni audiniai dar visiškai nežuvo.
Kaip atpažinti
Kaip nurodo Grow Tropicals, pažeistos šaknys po žeme paruduoja ir suminkštėja. Antžeminėje dalyje druskos kaupiasi lapuočių audiniuose, sukeldamos lapų galiukų bei kraštų džiūvimą, chlorozę ir nekrozę, teigia Washington State University Hortsense. Pažeisti lapuočiai augalai vysta, lėčiau auga, jų jaunų ir senų lapų galiukai riečiasi bei ruduoja, o jauni ūgliai nunyksta, pastebi Washington State University Hortsense.
Požymiai matomi ir substrate bei ant vazonų. Dėl pertręšimo ant komposto paviršiaus arba išorinio vazono krašto dažnai nusėda balta trapi kristalizuotų trąšų druskų pluta, atkreipia dėmesį Grow Tropicals. Lauko spygliuočių spyglių galiukai džiūsta tolygiu dėsningumu, pažymi Washington State University Hortsense. Vejoje išilgai barstytuvo vėžių išryškėja aiškūs žali, balti arba parudavę dryžiai ir lopai, rašo University of California Statewide Integrated Pest Management Program (UC IPM).
Nudeginimo trąšomis pasekmės
Nudegintas augalas ima stipriai vysti net ir tada, kai žemė visiškai drėgna, praneša Grow Tropicals. Didelė druskų koncentracija substrate pakeičia osmosinį slėgį ir pradeda traukti vandenį iš šaknų ląstelių atgal į dirvožemį, paaiškina Grow Tropicals. Kadangi pažeistos šaknys nebegali pasisavinti drėgmės, antžeminė dalis greitai dehidratuoja.
Nudeginimo rizika smarkiai išauga, kai tręšiama sausa žemė, trąšos beriamos per karščius arba šviečiant tiesioginei saulei, įspėja EOS Data Analytics. Pylimas ant šlapių lapų priverčia granules prilipti, sukeldamas tiesioginį cheminį audinių nudegimą, pažymi University of California Statewide Integrated Pest Management Program (UC IPM). Šią žalą lemia per didelė azoto koncentracija arba tirpių mineralinių druskų perteklius, teigia EOS Data Analytics.
Kambariniai augalai labiausiai pažeidžiami rudenį ir žiemą, kai sulėtėja medžiagų apykaita, todėl nuo spalio iki vasario tręšimą reikėtų visiškai nutraukti, pataria Grow Tropicals. Patręšus veją, plotą būtina gausiai palaistyti, kad druskos nusiplautų gilyn į dirvą, teigia University of California Statewide Integrated Pest Management Program (UC IPM). Smarkiai išpylus trąšas arba augalo audiniams žuvus nuo didelės dozės, pažeistą vietą dažnai tenka atsėti, persodinti velėną ar pakeisti substratą, perspėja Purdue University Extension - Plant & Pest Diagnostic Laboratory.
Kiti pavadinimai
Nudeginimas maistinėmis medžiagomis, nudeginimas druskomis, trąšų nudegimas.
Minima šiuose giduose
Šaltiniai
Healthy Lawns—Manage Pests, Abiotic Disorders, Fertilizer Burn